తూర్పు కొండ - సూర్యకిరణాలతో శోభిల్లుతున్నది.
"రత్నం, స్కూలుకి టైమౌతున్నాది. రా!"
కటక కవి - కటకట కవి - వికటకవి - ఇత్యాది నిక్ నేములు కలిగిన కేతిగాడు.
భుజాన మోకు వేసుకుని, తాటి తోపుకు వెళ్తూ,
"రత్నం, రోజూ కేతిగాడు తొందరగా వసాడు. నీకింత బద్ధకం, బైటికి బయల్దేరడానికి"
తండ్రి హెచ్చరించి, కదిలాడు.
రత్నం, కేతిగాడు - కబుర్లు చెప్పుకుంటూ స్కూలు చేరేసరికి ఐదు నిముషాలు పట్టింది.
జనం అందరితో పాటు, స్కూలు చదువుల బాలబాలికలు కూడా -
భుజాలకు సంచీలు తగిలించుకుని బయలుదేరే సరికి,
తొమ్మిది గంటలు అయ్యింది, బడి గంట మ్రోగింది.
టీచర్ లక్ష్మీకాంత కొన్ని ఠావు పేపర్లు ఇచ్చి, చెప్పింది
"రత్నం! ఈ తెల్ల కాగితాల పైన నీట్ గా లైన్లు గీస్తావా!"
"ఓ, అట్లాగే మేడమ్" హుషారుగా కాయితాల బొత్తిని జాగ్రత్తగా పట్టుకుని,
తను కూర్చునే చోటికి నడిచాడుతొమ్మిదేళ్ళ రత్నం.
కేతిగాడు పలకను చేతిలోకి తీసుకున్నది టీచరమ్మ,
పలక పైన రాసిన ఎక్కాలను దిద్దుతూ, తక్కిన పిలకాయలను,
"హోమ్ వర్క్ చేసారా?" అని అడిగింది.
రత్నం పక్కన కూర్చునే విద్యార్ధులకు - ముఖ్యంగా కేతిగాడికి -
లక్ష్మీకాంత వార్నింగ్ ఇచ్చింది, "జాగ్రత్త, రత్నంని డిస్టర్బ్ చేయకండి"
తన కోసం ప్రత్యేకంగా తతిమ్మా పిల్లలకు హెచ్చరిక జారీ చేసింది టీచరమ్మ -
ఈ విశేషం - రత్నంకి కొంచెం గర్వం, ఎంతో సంతోషం కలిగించింది.
అన్ని పేజీలనూ అరగంటలోనే పూర్తి చేసి, ఇచ్చాడు రత్నం.
లక్ష్మీకాంత టీచరమ్మ లక్ష్మికాంతమ్మకి ఆశ్చర్యం కలిగింది.
ప్రతి లైనుకు మధ్య - ఇంత ఖచ్చితమైన ఖాళీ ఉంచి,
అచ్చు, అచ్చు వేసిన కాపీ బుక్కులో మల్లే గీసాడు రత్నం.
"భళిరా భలే బాగా గీసావు. ప్రింటింగ్ బుక్ లాగానే ఉన్నది." ఆమె మెచ్చుకున్నది.
"మరంతే కదా మేడమ్, రత్నం నాయన వరెవ్వాగా - కల్లుగీత చేస్తాడు"
అది సహజం, సాధారణం - అన్నట్టు ఒక డైలాగుని విసిరాడు కేతిగాడు.
"వీడింతే, మన స్కూలు వికటక కవి, తెనాలి రామకృష్ణ మాదిరి"
క్లాసులో నవ్వులు ప్రతిధ్వనించాయి. ఔను, నిజమే, సహజ స్ఫూర్తి -
వాడి నోట్లోంచి వెలువడే మాటలు - హాస్యం తృళ్ళిపడుతుంటాయి.
తరగతి స్తబ్ధుగా ఉన్నప్పుడు - ఇట్లాంటి కామెడీలు -
వాతావరణంలో చైతన్యం ఉప్పతిల్లేలా చేస్తాయి కదూ.
అందుకే మన కేతి - కటక కవి ఐనాడు,
కానీ- అందరూ అతణ్ణి కటకట కవి - అని కూడా పిలుస్తున్నారు మరి, అది అంతే!
[పాత్రలు ;- స్టూడెంట్స్ రత్నం, కేతిగాడు - టీచర్ లక్ష్మీకాంత & రత్నం తండ్రి ]
========== ============,
కామెంట్లు లేవు:
కామెంట్ను పోస్ట్ చేయండి